Jaunieji ugniagesiai per užsiėmimus turi progą susipažinti su saugos pagrindais, priešgaisrine gelbėjimo technika ir įranga, pirmąja medicinos pagalba, ugdyti savo meninius gebėjimus, sportuoti.
Mes siekiame, kad mūsų organizacijos narys būtų pilietiškas, todėl tradiciškai rengiamos įvairios prevencinės akcijos, tokios kaip “Akcija prieš žolės deginimą”, “Sutiksim šv. Kalėdas saugiai” ar “Būk saugus, moksleivi”.
Draugaujame su kitomis jaunimo organizacijomis, kartu rengiame vasaros stovyklas. Dalyvaujame priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos organizuojamuose renginiuose, kasmetiniuose ugniagesių ir jų šeimų sąskrydžiuose.
Kad gaisruose vaikai nepasimestų
Jūratė MIČIULIENĖ
juratem@lzinios.lt
Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus kasmet vidutiniškai kilo apie 12 tūkstančių gaisrų, o juose žuvo po maždaug 161 žmogų. Tokie skaičiai verčia galvoti apie prevenciją. Romualdo Kazlausko vadovaujami jaunieji Lietuvos junųju ugniagesiai – tikrieji ugniagesių pagalbininkai. Jie žino, kaip saugiai elgtis, kad nekiltų gaisras, žino ir ką daryti, kad kilęs neišplistų.
Baigęs karjerą 32 metų įvairios ugniagesio gelbėtojo darbo praktikos turintis R. Kazlauskas su kitais bendraminčiais 2000 metais sukūrė Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjungą (LJUS) bei Vilniaus jaunųjų ugniagesių komandos “ Ateities“ būrį.Ne mažiau kaip Kartą per savaitę 8-12 ir 13-17 metų moksleiviai Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-osios komandos patalpose mokosi ne tik teorinių žinių bet ir praktinių įgūdžių, kurių gyvenime gali prireikti patekus į ekstremalias situacijas.
Praktiniai įgūdžiai
“Labai daug Teko dalyvauti įvairiuose prevenciniuose renginiuose užsieni, matyti, kaip kitose šalyse visuomeninės organizacijos ir valstybinės istaigos dirba su vaikais, kaip juos moko saugiai elgtis su ugnimi, suteikti pirmąją pagalbą gaisrų atvejais, kaip padėti kitose ekstremaliose situacijose, kokių priemonių imtis laukiant ugniagesių” – pasakojo LJUS prezidentas, pats dirbęs ir ugniagesiu, komandos viršininku, o karjerą baigęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos. Pasirodo, ir pas mus tarpukariu buvo jaunųjų ugniagesių šaulių sąjunga. Vaikams tokie užsiėmimai labai patinka.
Pasak R. Kazlausko, galima ilgai teoriškai vaikus mokyti vairuoti dviratį, tačiau kol neduosi iš tikrųjų pabandyt, tol jis ir neišmoks. Tas pats ir su pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. “Ne kartą teko girdėti, kaip užsidegus automobiliui, nors keli gesintuvai mėtėsi bagažinėje, tačiau žmonės stovėjo pasimetę, laukė ugniagesių. Daugelis tiesiog nedrįsta ar nežino, kaip naudotis gesintuvu, – stebėjosi R. Kazlauskas. – O su 4-6 kg. svorio gesintuvu, žinant savo automobilio ypatumus, turint praktinių įgūdžių galima ir pačiam, kol atvyksta pagalbą, užgesinti užsiliepsnojusį automobilį. Tokiu praktinių įgudžių galima įsigyti mūsų užsiėmimose, skandinavų pavizdį esame pagamine saugios,daugkartinio naudojimo, lengvai aptarnaujamos, mokomosios įrangos, vaikai gali mokytis gesinti tikrą ugnį. Svarbiausia, jie gauna praktinių įgūdžių, kurie išliks ilgam jų gyvenime.”
Svarbios pirmos minutės
Kaip pasakojo LJUS viceprezidentė Laima Žemaitytė, užsiėmimų metu imituojamos įvairios nelaimės, vaikai mokosi saugiai užgesinti buityje kilusį gaisrą ar išgelbėti draugą. “Nors tai ir žaidybinės situacijos, tačiau vaikams atminty labiau užsifiksuoja, patekę į panašias ekstremalias situacijas vaikai jau nepasimestų, žinotų, ko griebtis. Mokomės gesintuvais naudotis ir nedegiu audeklu ugnį malšinti, ir skęstantį gelbėti, , ir saugiai užsikurti laužavietę, draugauti,padieti kitiems, dirbti komandoje. Juk butas gali supleškėti per kelias minutes. Suprasti žmonems, kad pirmosios minutės dar neatvykus ugniagesiams labai svarbios. O jos nelaimės atveju prabėga greitai”, – sakė ji.
“Išmokę naudotis gesintuvais vaikai labai tuo didžiuojasi, grįžę dar ir tėvus pamoko, – pasakojo gelbėtojų būreliui Balsių pagrindinėje mokykloje bei Ateities komandai talkinanti mokytoja Gražina Abaravičienė. – Dailės ar šokių būreliai mokyklose – įprasta, o apie gelbėtojus daug kas būna negirdėję. Kai sužino, ko mes čia mokomės, dažnai tėvai patys atveda vaikus. Vienas mūsų mokyklos trečiokas per užsiėmimus pasakojo, kad čia išmokęs kaip elgtis kilus gaisrui, išgelbėjo savo sodo namą. Būdamas vienas namuose nepasimetė, žinojo, kaip saugiai išeiti iš namų nesukėlus dar didesnio gaisro (negalima bėgioti, varstyti durų, kad ugnis labiau neįsipliekstų).”
Patarimai virtuvėje
Būrelį lankantys vaikai žino ir kaip užgesinti puode ant viryklės užliepsnojusį aliejų. “Tik jokiu būdu nepilkite vandens. Gal ne visų ir mamos tai žino. Grįžę papasakokit”, – sakė R. Kazlauskas ir pademonstravo, kaip šliūkštelėjus puodelį vandens į degantį aliejų, ugnis pašoko dideliu kamuoliu. Jei tai būtų vykę virtuvėje, ji visa skendėtų ugnyje, šeimininkė – taip pat. Tokio eksperimento vaikams pakako, kad pamoką išmoktų. “Verdantis aliejus būna įkaitęs iki 200 laipsnių temperatūros, užsidėga. Jei į tokį aliejų įpiltumėte vandens, jis imtų garuoti,galima sakyti su dviguba energija, vanduo spruogsta, ištaškant deganti alieju, tūris padidėtų apie 1600 kartų. Vadinasi, ir ugnis tiek kartų padidėtų“, – sakė R. Kazlauskas.
Lankantys būrelį vaikai susipažįsta su ugniagesio profesija. Jei kas tikrai svajoja apie šią profesiją, čia gali įsitikinti praktiškai, ar tikrai šis darbas jam. “Kaip rodo praktika, 40 procentų pas mus lankiusių vaikų pasirinko ugniagesio ar su ja susijusį darbą, – pasakojo R. Kazlauskas. – Susipažinti su ugniagesio profesija pas mus dažnai atvyksta moksleiviai iš įvairių Vilniaus mokyklų. Čia jie ne tik išgirsta, bet ir pačiupinėja gelbėtojų įrangą, pamato, kaip su ja dirbama.”
Varžybos ir stovyklos
R. Kazlauskas pats yra daug metų užsiiminėjęs ugniagesybos sportu, treniravęs kitus, organizavęs varžybas. Su Ateities komanda dabar taip pat dalyvauja įvairiuose sąskrydžiuose, varžybose. “Buvodami kitose šalyse susipažįstame su jų praktika, jų ugniagesybos specifika. Ne kartą esame buvę jaunųjų ugniagesių sąskrydyje Baltarusijoje, ten atvyksta jaunieji gelbėtojai iš JAV, Pietų Korėjos, Moldovos, Lenkijos, Ukrainos. Šiemet birželio 2-4 dienomis vyks Lietuvos jaunųjų gelbėtojų sąskrydis, – pasakojo R. Kazlauskas. – Jau penktus metus iš eilės LJUS organizuoja dviejų pamainų vaikų vasaros stovyklą „Jaunasis gelbėtojas“. Vaikams stovykla labai patinka, kai kurie važiuoja kelis metus iš eilės. Savaitę gyvenam palapinių miestelyje Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Valčiūnų praktinių pratybų poligone. Rytas mūsų stovykloje prasideda rikiuote. Stengiamės pripratinti prie drausmės, tvarkos, atsakomybės, nes dirbant ekstremaliose situacijose tai labai svarbu.”
Stovykloje užsiėmimus veda patyrę vadovai, jiems talkina jaunieji ugniagesiai, įvairios patirties moko profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai, medikai, kinologai. Narai gelbėtojai moko, kaip saugiai elgtis vandenyje, kaip gelbėti skęstantįjį. “Poligone treniruojasi ir kursantai, būsimieji ugniagesiai gelbėtojai. Vaikai gali stebėti ir jų treniruotes”, – pasakojo R. Kazlauskas. Matydamas, kad kai kurie moksleiviai iš tiesų nori ateity tapti ugniagesiais gelbėtojais, jis pasirūpino, kad jie galėtų kuo daugiau ir anksčiau susipažinti su ugniagesių gelbėtojų įvairiuomis profesinėmis specializacijomis, tokiomis kaip gelbėjimo darbai aukštyje, vandenyje. pasitreniruoti su specializuota įranga, gauti žinių iš patirusių profesionalų.
“Tarnybine įranga vaikai negali naudotis, tačiau esam parašę ne vieną projektą, gaunam finasavimą įsigijome alpinistinę įrangą, specialus apsauginius rūbus, priešgaisrinę įrangą, pirmos medicinos pagalbos suteikimo mokimo manekenus ir t.t. Dabar jaunimas turi daugiau galimybų treniruotis, jau daug ko išmoko, – sakė R. Kazlauskas. – Ugniagesių gelbėtojų darbe labai svarbus ir psichologinis pasiruošimas. Juk vienodų gaisrų, avarijų ir gelbėjimo darbų nebūna, reikia sugebėti greitai susiorientuoti kiekvienoje situacijoje.”
