Apsilankę Ugniagesių gelbėtojų mokykloje Valčiūnuose, Vilniaus rajone, kur įsikūrusi Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjungos organizuojama stovykla „Jaunasis gelbėtojas – 2017“, sutikome grupę vaikų, kurie buvo pasirengę keliauti į mišką ieškoti lėktuvo nuolaužų ir galbūt po katastrofos išgyvenusių žmonių. Vaikai pasitikrino maršrutą žemėlapyje ir, išklausę vadovų saugos instruktažą ir nurodymus, patraukė į mišką. Svarbiausias šios užduoties tikslas buvo, kad vaikai išmoktų orientuotis vietovėje ir gamtoje.
„Miške elkitės atsargiai, vieni kitų nepalikite, tarp medžių nelakstykite, dirbam kaip komanda. Atsitiko didelė nelaimė, miške nukrito lėktuvas. Jūs turite išgelbėti likusius gyvus žmones ir surasti juodąją dėžę,“ – vaikams kalbėjo vadovas maltietis Maksim Podosetnikov. Jis su kolega Robertu Svidinsku šioje stovykloje vadovais dirba pirmą kartą. Maltiečiai ir Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjunga bendradarbiauja dvejus metus. M. Podosetnikov dirba paramediku Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje, tad jauniesiems ugniagesiams dėsto pirmosios pagalbos teikimo pradmenis.
Pirmojoje pamainoje, birželio 11–16 d., stovyklavo daugiau kaip 40 8-12 metų vaikų. Jie buvo suskirstyti į keturis būrius. Kiekvienas būrys tuo pačių metų dalyvaudavo skirtinguose mokymuose arba atlikdavo sumodeliuotas užduotis. Stovykloje iš viso dirbo 6 vadovai ir 5 jų padėjėjai – jaunieji ugniagesiai lyderiai.
Kol vieni vaikai miške ieškojo sužeistųjų, kiti tuo metu įgūdžius tobulino dūmų konteineryje – jie galėjo pajusti, kaip jaučiasi žmogus gaisro metu dūmų pilnoje aplinkoje, treti, prižiūrimi vadovės Laimos Žemaitytės, mokėsi gesinti ugnį gesintuvu ir nedegiu audeklu, ketvirtoji grupė tobulino alpinizmo įgūdžius. Beje, su stovyklautojais prie alpinizmo įrangos tądien dirbo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 1-osios komandos skyrininkas aukštybininkas Mantas Barzdėnas. Jis teigė, jog į stovyklą susirinkę vaikai yra drąsūs, nebijo aukščio, yra labai imlūs ir greitai mokosi. „Šiuose mokymuose labai akcentuojame savisaugą, vaikai rūpinasi vieni kitais, atsakingai užsideda ir prisisega įrangą,“ – sakė gelbėtojas.
Vaikai stovykloje gyveno palapinėse, šalia miško. Jie įgijo ne tik saugaus elgesio įvairiose pavojingose gyvenimiškose situacijose, pagalbos suteikimo ir gelbėjimo, bet ir sveikos gyvensenos įgūdžių, grūdinosi ir stiprėjo fiziškai. Pasak stovyklos vadovo, Lietuvos jaunųjų ugniagesių sąjungos prezidento Romualdo Kazlausko, vaikai šioje stovykloje įgyja daug praktinių žinių: „Čia jie gali viską pajausti, pamatyti ir išbandyti realiai. Jie susipažįsta su ugniagesių gelbėtojų technika, mokosi gesinti realią ugnį, dirbti komandoje, laikytis drausmės ir nustatytų taisyklių. Tokios žinios praverstų bet kuriam žmogui kasdieniame gyvenime. Turime minčių ateityje tokius mokymus rengti ir šeimoms.“
R. Kazlausko teigimu, vaikai vis labiau pripranta prie civilizacijos patogumų ir atitolsta nuo natūralios gamtos. „Jeigu vaikas psichologiškai nepasiruošęs būti be mamos, be namų patogumų, dar ir orai ne visai palankūs, buvimas tokioje stovykloje jau yra tam tikras iššūkis. Buvo keletas, kurie su stovykla atsisveikino anksčiau. Kai kurie tėvai labiausiai trokšta, kad vaikai patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų, tačiau mūsų stovyklos tikslas yra ugdyti vaikų savisaugos jausmą ir suteikti jiems kuo daugiau tokių žinių,“ – sakė jis.
Gavus Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos pranešimą, kad lauke siautės stiprus vėjas, ir pablogėjus orams, stovykloje buvo surengti evakavimosi mokymai ir vieną naktį stovyklautojai nakvojo gaisrinės patalpose.
O patys vaikai stovykla sužavėti. Pirmą kartą joje stovyklaujantis Marius sakė, jog jam labiausiai patinka gesinti ugnį ir šiaip visa veikla įdomi. „Mano svajonė – būti ugniagesiu gelbėtoju,“ – teigė jis.
Žygimantui labiausiai patinka vakarai prie laužo, kai kepamos dešrelės ir geriama arbata. Jį irgi labiausia vilioja ugnies gesinimas. Pasak Žygimanto, jis dar svarsto, kuo bus užaugęs – krepšininku ar ugniagesiu gelbėtoju.
Nenuobodžiauja čia ir mergaitės. „Įdomiausia yra eiti į dūmų konteinerį. Patinka ir tai, kad stovykloje būna daug įvairių užduočių. Be to, mes keliaujame ir daug ką sužinome. O palapinėse gyventi visai nebaisu ir linksma,“ – teigė Adelė, į šią stovyklą atvažiavusi taip pat pirmą kartą.
Savaitė stovykloje vaikams netruko prabėgti. Birželio 16 d. pamaina baigėsi, įvyko stovyklos uždarymas ir vaikai išsiskirstė. Tačiau sugrįžę namo jie jau bus kitokie – sutvirtėję, drausmingi ir kupini įspūdžių bei žinių.
